Pirmą kartą su mityba susidūriau ne klasėje, o ligoninės palatoje. Mama sirgo autoimunine liga, o gydytojai sakė: „Galite padėti sau, kol laukiate eilės.“ Tada supratau, kad maistas nėra tik kalorijos — tai signalas kūnui, kaip jaustis rytoj. Pradėjau nuo to, kad nebeliko „draudžiamų“ produktų, o atsirado supratimas, kaip vienas kitą keičiantys patiekalai daro įtaką energijai ir miegui.
Šiandien dirbu ne su „dietomis“, o su žmonėmis, kuriems reikia paprasto, bet tvirto plano. Tokio, kuris telpa į rytinį skubėjimą, pietų pertrauką ir šeimos vakarienę. Mano filosofija paprasta: kuo mažiau taisyklių, tuo daugiau laisvės. O laisvė — tai ilgalaikis rezultatas.
„Svarbiausia — ne greiti rezultatai, o įpročiai, kurie išlieka net tada, kai gyvenimas vėl pasuka netikėta linkme.“
Kiekvienas planas gimsta iš pokalbio. Klausiu ne tik „ką valgote“, bet ir „kaip jaučiatės po pietų“, „kiek laiko skiriate miegui“, „kas jus stabdo ryte“. Toks holistinis požiūris leidžia matyti visą paveikslą, o ne tik vieną tašką grafike.
Nuolat mokausi: lankau konferencijas, skaitau tyrimus, konsultuojuosi su gydytojais ir treneriais. Kiekvienas klientas man — galimybė mokytis iš gyvenimo, o ne tik iš knygų.
